Argentinos hemoraginė karštligė

D. Vėlyvytė


Argentinos hemoraginė karštligė (Argentine hemorrhagic fever) – ūminė virusinė endeminė liga, kuriai būdingas karščiavimas, egzantema ir trombohemoraginis sindromas. Liga priskiriama zoonozėms.
Etiologija. Sukėlėjas – Junin virusas, turintis RNR, priklausantis Arenaviridae šeimai, Arenavirus genčiai. Virusas pirmą kartą nustatytas Chunino (Junin) mieste, Argentinoje, 1955 m. Jis priklauso 4 pavojingumo grupei.
Epidemiologija. Gamtinis rezervuaras ir infekcijos šaltinis – Argentinos pampų laukiniai graužikai Calomys musculinus, tarp kurių virusai plinta vertikaliuoju ir horizontaliuoju būdais. Sergamumui būdingas sezoniškumas. Ligos atvejų registruojama nuo vasario iki spalio mėn., bet didžiausias sergamumas gegužės mėnesį. Sezoniškumas sutampa su intensyviais sezoniniais žemės ūkio darbais (kukurūzų derliaus nuėmimu). Tuo laikotarpiu padidėja ir graužikų populiacija. Dažniausiai serga kaimo vietovių gyventojai. Pastebėta, kad vyrai serga 4 kartus dažniau nei moterys. Virusas plinta oro keliu, įkvėpus graužikų išskyromis ar seilėmis užkrėstų dulkių, aerozolių. Užsikrėsti galima ir alimentariniu keliu, per graužikų seilėmis ar šlapimu užkrėstus maisto produktus, bei užkrato patekus per odos pažeidimus. Retai, bet galima užsikrėsti nuo ligonio. Kasmet Argentinoje stebima epideminių protrūkių, kurių metu suserga nuo 200 iki 2 000 žmonių.
Patogenezė ir patologija. Patogenezė nėra visiškai ištirta. Infekcijos vartai – kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto gleivinė. Įmanoma užsikrėsti ir per pažeistą odą. Sukėlėjų patekimo vietoje būdingų pažeidimų nestebima. Virusai išplinta krauju po įvairius organus ir juos pažeidžia. Patogenezėje svarbiausias trombohemoraginio sindromo išsivystymas. Virusai infekuoja makrofagus, kurių mediatoriai pažeidžia kraujagyslių sieneles, padidėja kraujagyslių trapumas, sutrinka hemostazė, atsiranda kraujavimas, trombocitopenija, vystosi trombohemoraginis sindromas. Kartu sukeliami imunopatologiniai procesai, labai padaugėja α interferono – tai blogos prognozės rodiklis. Virusų gali patekti į galvos smegenis ir sukelti jų pažeidimų.
Klinika. Inkubacijos periodas trunka 7–16 dienų. Galimos subklinikinės ligos formos.
Ligos pradžia dažniausiai lėta, atsiranda karščiavimas, kartais lydimas šaltkrėčio, bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai, epigastrinis skausmas, pykinimas, vėmimas, anoreksija, svaigimas, fotofobija, obstipacija. Temperatūra palaipsniui kyla ir pasiekia 39–40 ºC, matoma veido ir kaklo odos hiperemija bei akių junginės kraujagyslinė injekcija. Gali atsirasti petechijų gomurio ir pažastų srityse, padidėti limfmazgiai. 3–5 ligos dieną ligonio būklė pablogėja, atsiranda dehidratacijos požymių (AKS sumažėja, vystosi oligurija). Sunkiais atvejais, ligai progresuojant vystosi trombohemoraginis sindromas – kraujavimas iš virškinamojo trakto, dantenų, nosiaryklės, hematurija. Kartais būna nervų sistemos pažeidimo požymių: sujaudinimas, delyrinė būklė, stuporas. 7–10 ligos dieną gali vystytis šokas. Jei ligos forma sunki, miršta nuo 15 iki 30 proc. ligonių, mirties priežastis dažniausiai būna plaučių edema.
Sveikimo periodas dažniausiai ilgas, trunka nuo 3 iki 6 savaičių, gali būti lydimas ilgalaikio silpnumo, kūno masės sumažėjimo, kartais alopecijos.
Diagnostika. Diagnozė nustatoma, remiantis būdingais klinikiniais ir epidemiologiniais duomenimis. Visi specifiniaityrimaiatliekamitikspecialioselaboratorijose,kuriose yra sąlygos dirbti su ypač pavojingais virusais.
Nustatoma leukopenija ir trombocitopenija. Šlapime yra daug baltymo, galima hematurija.
Diagnozę pagrindžia viruso nukleorūgštys, aptiktos kraujo serume, atliekant PGR, iš kraujo išskirti virusai ūminėje ligos fazėje, užkrėtus ląstelių kultūras. Nuo 10–20 ligos dienos kraujo serume randama savitųjų antikūnų ELISA metodu.
Gydymas. Ligonis ūmaus karščiavimo periodu izoliuojamas. Etiotropinio gydymo nėra. Tačiau yra duomenų, kad, per pirmąsias aštuonias ligos dienas sušvirkštus rekonvalescentų imuninės plazmos, galima sumažinti letalumą nuo 16 proc. iki 1 proc. Pastebėta, kad imuninė plazma gali sukelti 10 proc. išgydytų ligonių vėlyvą neurologinį sindromą, kuriam būdingas karščiavimas, galvos skausmas, ataksija, tremoras, atsirandantys praėjus 4–6 savaitėms nuo minėto gydymo.
Esant sunkiai ligos formai skiriama ribavirino infuzijos būdu: iš karto lėtai į veną 30 mg/kg vieną kartą, paskui – po 15 mg/kg kas 6 val. 4 dienas, galiausiai po 8 mg/kg kas 8 val. dar 6 dienas. Gydyti ribavirinu reikėtų pradėti per pirmąsias 6 ligos dienas.
Skiriamas patogenezinis ir simptominis gydymas. Dehidratuojama ir detoksikuojama į veną lašinant elektrolitų, gliukozės tirpalų, sunkiais atvejais, esant hemoraginiam sindromui, skiriama kraujo ir plazmos infuzijų.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Virusinės hemoraginės karštligės, tarp jų ir Argentinos hemoraginė karštligė priklauso privalomai Lietuvoje registruojamų infekcijų grupei. Asmens sveikatos priežiūros specialistai, įtarę Argentinos hemoraginę karštligę, privalo informuoti teritorijos visuomenės sveikatos instituciją skubiu pranešimu. Ligonis hospitalizuojamas, taikomos standartinės ligonių, sergančių per orą plintančiomis infekcijomis, izoliacijos priemonės. Griežtai izoliuojama ūmaus karščiavimo laikotarpiu. Ligonio dažniausiai liečiami paviršiai dezinfekuojami ne rečiau kaip 1 kartą per dieną. Krauju ar kitais kūno skysčiais užteršti aplinkos daiktai ir paviršiai valomi ir dezinfekuojami. Paviršiai dezinfekuojami hipochloritais, chlorkalkėmis, chloraminu, izocianūratais. Atliekos sudedamos į specialų atliekoms sterilizuoti garais tinkamą maišą ir dezinfekuojamos autoklave arba deginamos. Medicinos personalas privalo naudoti asmenines apsaugos priemones: dvigubas vienkartines pirštines, vienkartinį neperšlampamą chalatą ilgomis rankovėmis, vienkartinius arba daugkartinius akinius arba veido skydelį, respiratorių, guminę avalynę arba vienkartinius neperšlampamus avalynės dangalus. Asmenų, su kurias ligonis kontaktavo, būklė stebima 21 d. Jei jie pradeda karščiuoti, hospitalizuojami ir imamasi griežtos izoliacijos priemonių.
Ligos rizika mažinama, naikinant graužikus namuose.
Kontaktavusiems stebimiems asmenims ribavirino profilaktiškai neskiriama, jei jie nekarščiuoja.
JAV ir Argentinoje atliktais klinikinės gyvos susilpnintos Argentinos hemoraginės karštligės vakcinos (Candid-1) klinikiniais tyrimais įrodytas minėtos vakcinos efektyvumas. Daugiau nei 250 000 vakcinos dozių sunaudota endeminėje teritorijoje. Vakcina registruota ir gaminama tik Argentinoje. Ši vakcina gali būti efektyvi ir nuo Machupo viruso – Bolivijos hemoraginės karštligės sukėlėjo.