Izosporiazė

A. Marcinkutė


Izosporiazė (Isosporiasis) – reta pirmuoninė diarėjinė liga, kurią sukelia kokcidija Isospora, vienintelė jos žinoma rūšis I. belli. Izosporiaze retai serga sveiki žmonės, dažniausiai suserga keliautojai į tropinius kraštus arba nusilpusio imuniteto asmenys.
Etiologija. Ligos sukėlėjas – Isospora belli (I. belli). Tai kokcidijos izosporų genties organizmai. Ovalios oocistos yra 30 x 12 μm dydžio su dviem sporocistomis ir keturiais sporozoitais kiekvienoje. Būdingas rūšinis specifiškumasžmogui.Visasgyvybinisciklas vyksta vieno šeimininko žarnyno epitelinių ląstelių zonoje, nors gali būti pažeidžiamas ir kitų organų epitelis. Su išmatomis išsiskyrusios oocistos sporuliuojasi išorinėje aplinkoje per keletą dienų ir tampa užkrečiamos. Žmonių liga pirmą kartą aprašyta 1915 m.
Epidemiologija. Infekcijos šaltinis – izosporiaze sergantis žmogus. Gyvūnų rezervuaras nežinomas. Kadangi parazito sporuliacija įvyksta išsiskyrus iš šeimininko organizmo nesubrendusioms oocistoms, infekcija perduodama per infekuotus aplinkos objektus, dažniausiai maistą ir vandenį.
Asmenims su nusilpusiu imunitetu I. belli infekcija nustatoma kaip lėtinė keliautojų diarėja arba pasireiškia diarėjos protrūkiais dienos stacionaruose ar slaugos namuose. Izosporiazė labiau paplitusi tarp ŽIV infekuotų AIDS ligonių besivystančiose šalyse, kur cistų išskiriama iki 15 proc., palyginti su 5 proc. išsiskyrimo dažnumu ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. JAV I. belli infekcija yra priežastis 0,2–4 proc. simptominės diarėjos atvejų tarp sergančių AIDS asmenų. I. belli yra oportunistinis patogenas pagrindinių rizikos grupių: homoseksualių vyrų ir ŽIV infekuotų asmenų. Infekcija paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose kraštuose.
Patogenezė ir patologija. I. belli infekcijos patogenezė nėra pakankamai išaiškinta. Oocistos yra atsparios aplinkoje, o patekusios į žmogaus žarnyną pažeidžia žarnyno distalinės dalies epitelines ląsteles. Atlikus plonojo žarnyno gleivinės histologinius tyrimus išaiškėjo, kad gaureliai suplonėja, išsivysto kriptų hipertrofijairpasireiškialamina propria uždegiminė infiltracijąeozinofilais.Nustatytipokyčiaiatitinkatoksinonulemtus pažeidimo mechanizmus ir sukelia malabsorbciją.
Klinika. Ligos inkubacijos periodas trunka 3–14 d., nusilpusio imuniteto asmeniui išryškėja ūminės diarėjos simptomai, besitęsiantys iki 2 savaičių. Viduriuojama iki 10 kartų per parą dvokiančiomis, vandeningomis išmatomis, kartais su gleivių priemaiša. Ligonį vargina silpnumas, apetito stoka, pilvo skausmas, gurguliavimas. Mažėja kūno svoris, skauda galvą, kartais ligonis karščiuoja. Oocistų su išmatomis išskiriama apie 2–3 sav. nuo simptomų pradžios. Daliai ligonių lėtinės pasikartojančios diarėjos simptomų gali išlikti kelis mėnesius ar net vienerius metus, išryškėja steatorėjos simptomai. Esant imunodeficituiligatampasunki,netpavojingagyvybei.AIDSligoniamsgalimadiseminuota izosporiazė, pasitaiko hemoraginio kolito atvejų.
Nekalkuliozinis cholecistitas, reaktyvus artitas gali išryškėti kaip poinfekcinės komplikacijos sunkios ligos formos atvejais.
Diagnostika. Izosporiaze sergančių asmenų išmatose randama Šarko-Leideno (Charcot-Leyden) kristalų (eozinofilųgranulių),rodančiųI. belli infekcijai specifiškąperiferinę eozinofiliją.Laboratoriniaisirinstrumentiniaistyrimaisnustatomasmalabsorbcijos sindromas ir suplonėjusi žarnyno gleivinė.
Izosporiazės diagnozę patvirtina sukėlėjo oocistos, rastos mikroskopu tiriant išmatų preparatus, paruoštus koncentracijos metodais arba dažytus liugoliu, naudojant rūgščiai atsparius arba trichromo dažymo metodus. Diagnozei nustatyti gali būti atliekami plonosios žarnos bioptatų arba duodeninio turinio aspirato tyrimai, ypač kai yra neigiami išmatų tyrimo rezultatai. Svarbu įvertinti ligonio imuninę būklę.
Diferencinė diagnostika vykdoma atskiriant nuo kliniškai panašių parazitozių: kriptosporidiozės ir mikrosporidiozės. Izosporiazė skirtina ir nuo eozinofiliniogastroenterito, uždegiminių žarnų ligų, divertikulito, dirgliosios žarnos sindromo.
Gydymas. Nusilpusio imuniteto ligonių stacionare gydyti nebūtina. Jei ligos forma sunki (netenkama 2–20 litrų skysčių per dieną), reikia hospitalizuoti skysčių ir elektrolitų balansui koreguoti. Speciali dieta ligoniams nerekomenduojama, dieta be laktozės ir mažesnis baltymų kiekis siūlomas viduriuojant.
I. belli sukeltas enteritas gydomas vartojant 160/800 mg trimetoprimo/sulfametoksazolio 2 kartus per parą 10 dienų; AIDS ligoniams skiriama 160/800 mg trimetoprimo/sulfametoksazolio (TMP/SMZ) 4 kartus per parą 10 dienų, paskui – ta pati dozė 2 kartus per parą dar 3 savaites su folio rūgštimi. Galima gydyti ir pirimetaminu po 75 mg per parą 2 savaites. Gydant vertinamas terapinis atsakas, stebimi periferinio kraujo pokyčiai. Trūkstant folatų gali išsivystyti megaloblastinė anemija. Nusilpusio imuniteto asmenims gali būti skiriamas profilaktinisgydymas–po160/800mgtrimetoprimo/sulfametoksazolio 3 kartus per savaitę.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Izosporiazė yra maisto kilmės ir vandeniu plintanti parazitozė, todėl svarbios fekalinės-oralinės higienos priemonės, adekvatus vandens sanavimas. Dažnas TMP/SMZ vartojimas pneumocistozės profilaktikaiŽIV infekuotų asmenų tarpe taip pat vaidina svarbų vaidmenį I. belli infekcijos profilaktikoje.