Kalifornijos encefalitas

A. Laiškonis


Kalifornijos encefalitas, La Crosse encefalitas (California encephalitis, La Crosse encephalitis) yra ūminė virusine liga, kuria sergant pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Etiologija. Kalifornijos encefalitą ir La Crosse encefalitą sukelia savo antigenine struktūra labai panašūs Bunyaviridae šeimos ir Bunyavirus šeimos RNR turintys virusai, priklausantys Kalifornijos virusų serologinei grupei. La Crosse virusas pirmą kartą išskirtas iš mirusio 4 metų vaiko smegenų Viskonsino valstijoje (JAV) 1960 metais. „La crosse“ prancūzų kalba reiškia „ramentas, lazda“.
Epidemiologija. Kalifornijos encefalito virusas paplitęs vakarinėje JAV dalyje ir Kanadoje, jį perneša uodai Aedes melanimon. La Crosse encefalito virusų aptinkama centrinėje ir rytinėje JAV dalyje. Sukėlėjus perneša uodai Aedes triseriatus. Dažniausiai serga 5–10 metų vaikai, berniukai, gyvenantys kaimo vietovėse.
Patogenezė. Kai infekuotas uodas įkanda žmogui, virusai dauginasi odoje ir raumenyse, o paskui patenka į retikuloendotelinę sistemą. Viremijos stadijoje pažeidžiamas smegenų kraujagyslių endotelis ir vėliau vystosi encefalitas.
Klinika. Būdingas galvos skausmas, aseptinis meningitas ir encefalitas. Vaikams iki 1 metų pagrindinis simptomas yra karščiavimas (iki 39–40 °C), traukuliai ir išsipūtęs momenėlis. Vyresniems vaikams (5–14 metų) atsiranda galvos skausmas, mieguistumas, traukuliai, meninginiai simptomai, suaugusiesiems – karščiavimas, sąmonės sutrikimas, kai kada parezės. La Crosse encefalitas pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, vėmimu, traukuliais bei dezorientacijos priepuoliais. Kai kada nustatomos hemiparezės, kalbos ir elgesio sutrikimai bei sutrikusi pusiausvyra. Mirtingumas nuo Kalifornijos encefalito siekia apie 20 proc., liekamieji reiškiniai (parezės, psichikos sutrikimai) nustatomi iki 30 proc. ligonių. Mirtingumas nuo La crosse encefalito – 1 proc., maždaug 15 proc. šiuo encefalitu persirgusių vaikų vargina epilepsijos priepuoliai, o 1–2 proc. – hemiparezės, mąstymo sutrikimai, trunkantys iki 10–18 mėnesių po encefalito.
Diagnostika. Diagnozė nustatoma pagal kliniką (traukuliai, sąmonės sutrikimas). Kraujo tyrime – neutrofilinė leukocitozė, likvoro tyrime iš pradžių pleocitozė dėl neutrofilų, vėliau juos keičia limfocitai. Ligos diagnozė pagrindžiama radus specifinių IgM klasės antikūnų kraujo serume. La Crosse encefalitas sukelia daug diagnostinių keblumų, nes jo klinika artima enterovirusų bei Herpes simplex sukeltų encefalitų klinikai. Manoma, kad ši liga dažnai neidentifikuojama.
Gydymas. Patogenezinis ir simptominis gydymas.