Omsko hemoraginė karštligė

D. Vėlyvytė


Omsko hemoraginė karštligė (Omsk hemorrhagic fever) – ūminė virusinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, hemoraginis sindromas ir nervų sistemos pažeidimas.
Etiologija. Sukėlėjas – smulkus RNR virusas, priklausantis arbovirusų grupei, Flaviviridae šeimai, Flavivirus genties B grupei. Virusas 4 ºC temperatūroje išsilaiko iki 29 dienų, o 56 ºC temperatūroje žūsta per 25 minutes.
Epidemiologija. Infekcijos šaltinis ir gamtinis rezervuaras – graužikai (vandens žiurkės, rudieji pelėnai, ondatros). Užkratą perneša erkės Dermacentor pictus ir Dermacentor marginatus, kurioms įkandus į kraują patenka virusų. Erkės yra ir infekcijos šaltinis, nes užkratą transovariniu būdu perduoda palikuonims. Galima užsikrėsti nuo graužikų ir sąlyčio būdu. Žmogus nuo žmogaus neužsikrečia. Gamtinių endeminių židinių yra Vakarų Sibiro Omsko, Novosibirsko, Tiumenės, Kurgano, Orenburgo rajonų miškuose ir stepėse. Nuo 1945 m. iki 1958 m. vykusių protrūkių metu užregistruota 1 500 žmonių ligos atvejų. Didesnis sergamumas pavasarį ir rudenį.
Patogenezė ir patologija. Sukėlėjų patenka per odą erkės įkandimo vietoje ar per smulkius odos pažeidimus, įkandus vandens žiurkei ar ondatrai. Patekę į kraują virusai išplinta po visą organizmą ir dažniausiai pažeidžia kraujagysles, nervų sistemą ir antinksčius. Patanatominio tyrimo metu matyti patinusios galvos ir nugaros smegenys, nustatomas serozinis hemoraginis meningitas. Tiriant histologiškai, smegenyse aptinkama stiprių uždegiminių pokyčių ir kraujosruvų. Galimi kaklo simpatinių ganglijų, saulės rezginio, tarpslankstelinių periferinių nervų mazgų pažeidimai. Patomorfologiniai pažeidimai panašūs į kitų hemoraginių karštligių.
Klinika. Inkubacijos periodas dažniausiai trunka 2–4 d. Prodromo reiškiniai reti.
Liga prasideda staiga febriliu karščiavimu (39–40 ºC), bendra organizmo intoksikacija, intensyviais galvos ir viso kūno raumenų skausmais. Būna veido ir kaklo hiperemija, junginių kraujagyslinė injekcija. Ligoniai tampa vangūs. Karščiuojama 3–4 dienas, vėliau temperatūra palaipsniui mažėja ir 7–10 ligos dieną išnyksta. Beveik pusei ligonių karščiavimas kartojasi, nuo ligos pradžios praėjus 2–3 savaitėms, ir trunka nuo 4 iki 14 dienų.
Dažniausiai liga trunka nuo 15 iki 40 dienų. Jau nuo 1–2 ligos dienos pradeda atsirasti hemoragijos reiškinių: petechinis smulkus, pereinantis į hemoraginį odos bėrimas, minkštojo gomurio petechinė enantema, kraujavimas iš dantenų, nosiaryklės, plaučių, virškinamojo trakto, lytinių organų. Būna hipotonija, bradikardija, dvibangis pulsas (dikrotija), pavienės ekstrasistolės. Beveik 30 proc. atvejų liga komplikuojasi smulkiažidinine pneumonija, galimi inkstų pažeidimai. Jei liga sunki, būna meningito ar meningoencefalito reiškinių.
Liga savo klinika primena Kyasanuro miško viruso sukeltą hemoraginę karštligę, bet sergant Omsko hemoraginė karštlige dažnesni neuropsichiatriniai liekamieji reiškiniai.
Miršta mažiau nei 3 proc. ligonių.
Diagnostika. Diagnozė nustatoma pagal būdingus klinikinius ir epidemiologinius duomenis. Kraujo tyrime – didelė leukopenija, ENG nepadidėjęs.
Pirmomis ligos dienomis virusų gali būti išskirta iš kraujo. Diagnozę patvirtina serologiniai tyrimai: savitųjų IgM arba IgG klasės antikūnų radimas ELISA metodu, titro augimo nustatymas komplemento sujungimo ir neutralizacijos reakcijomis.
Diferencijuotina nuo kitų hemoraginių karštligių, erkinio encefalito.
Gydymas. Etiotropinio gydymo nėra. Skiriamas patogenezinis ir simptominis gydymas. Esant trombohemoraginiam sindromui, į veną švirkščiama heparino po 10 000–40 000 TV per parą. Antrinės infekcijos atveju skiriama antibiotikų.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Naikinamos erkės, apsaugai vartojama repelentų. Rusijoje specifinėsprofilaktikostiksluskiriamainaktyvintaerkinioencefalito viruso vakcina, kuri, kaip manoma, dėl abiejų sukėlėjų antigeninės struktūros panašumo sukelia imunitetą abiem ligoms.