Respiracinė sincitinė virusinė infekcija

Respiracinė sincitinė virusinė infekcija (Respiratory syncytial virus infection) – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdingas nosiaryklės, ryklės, trachėjos, bronchų uždegimas. Kūdikiams ši infekcija pasireiškia bronchiolitu.
Etiologija. Ligą sukelia 120–300 nm skersmens respiracinis sincitinis virusas (RSV), priklausantis Paramyxoviridae šeimai, Pneumovirus genčiai. Virusą sudaro lipidinis apvalkalas, kuriame yra 2 glikoproteinai – F ir G. Apvalkalo vidiniame paviršiuje yra M1 ir M2 proteinai. Viruso genomas yra nesegmentinės struktūros, sudarytas iš viengubos vijos RNR. Yra žinomi 2 virusų potipiai (A ir B). Neutralizuojantys F ir G glikoproteinų antikūnai apsaugo nuo infekcijos. Virusas išlieka gyvybingas kelias valandas ant buities daiktų ir ilgiau nei 30 minučių ant rankų.
Epidemiologija. Infekcijos šaltinis – ligonis arba virusų nešiotojas. Sukėlėjas plinta oro lašiniu ir kontaktiniu buitiniu būdu. Sporadiniai ligos atvejai registruojami visus metus. Didžiausias sergamumas esti žiemą ir pavasarį, gruodžio–balandžio mėnesiais. Kasmetiniai kūdikių sergamumo protrūkiai tęsiasi 2–5 mėnesius. Imliausi kūdikiai, ypač 1–6 mėn. Visi vaikai per pirmus 3 gyvenimo metus perserga šia liga. Du trečdaliai vaikų užsikrečia per pirmus gyvenimo metus, trečdaliui iš jų būna klinikinių apraiškų. Ypač sunkiai serga vaikai, varginami lėtinių plaučių ligų, kuriems yra širdies ydų ar imunodeficitas.Paplitusioshospitalinės infekcijos. Imunitetas nepatvarus, galima susirgti pakartotinai.
Patogenezė. Virusai dauginasi kvėpavimo takų epitelio ląstelėse. Ligos pradžioje pažeidžiamas viršutinių kvėpavimo takų epitelis. Susirgus kūdikiams ir asmenims, kuriems yra imunodeficitas,infekcijaišplinta ir apatiniuose kvėpavimo takuose. Būdinga bronchiolių epitelio nekrozė, peribronchinė limfocitų infiltracija,gleivinės edema, bronchų spazmas. Infekcijos metu sustiprėja IgE imunoglobulinų sintezė. Kūdikiams dėl mažo bronchiolių spindžio, bronchiolių obstrukcijos gleivėmis, mononuklearų eksudatu ir bronchų spazmo išsivysto plaučių atelektazė. Gali būti pažeidžiamas ir intersticinis plaučių audinys, alveolių epitelis. Infekcijai išplitus į apatinius kvėpavimo takus, dažnai prisideda bakterinė superinfekcija.
Klinika. Inkubacijos periodas nuo 2 iki 8 dienų (dažniausiai 5 dienos). RSV infekcija sukelia įvairius klinikinius sindromus: bronchiolitą (kūdikiams), pneumoniją, krupą, vidurinės ausies uždegimą, rinofaringitą, kūdikių staigios mirties sindromą. Kūdikiams RS virusas 25–40 proc. atvejų sukelia bronchiolitą. Liga prasideda čiauduliu, rinorėja, subfebriliu karščiavimu. Intoksikacija nestipri. Infekcijai išplitus į apatinius kvėpavimo takus, atsiranda kosulys, dusulys, cianozė. Auskultuojant išklausomi sausi cypiantys ir smulkūs drėgni karkalai. Rentgenologiniu būdu nustatoma intersticinė plaučių infiltracija,sunkiaisatvejaissegmentinė ar skiltinė atelektazė. Mažiems vaikams RSV gali sukelti krupą (požymiai tokie pat, kaip ir sergant paragripu). RSV kūdikiams gali sukelti staigios mirties sindromą. Iš mirusių nuo šio sindromo kūdikių plaučių RSV buvo išskirtas 30 proc. atvejų. Kūdikiai serga 3–7 dienas. Suaugusiesiems RSV infekcija dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų kataro simptomais, dažniausiai rinofaringitu. Liga vidutiniškai trunka 1–2 savaites. RS virusas gali sukelti virusinę pneumoniją bet kokio amžiaus asmenims, kai yra nuslopintas imunitetas, dažniausiai sergant leukemija ir po organų transplantacijos.
Diagnostika. Klinikinėje praktikoje diagnozė nustatoma pagal klinikinius sindromus. Diagnozė patvirtinama išskyrus virusą iš nosiaryklės, ryklės, bronchų sekreto, nustačius viruso antigenų esant nosies išskyrose, nustačius specifinių antikūnų titrą poriniuose serumuose. RSV infekcija skirtina nuo bakterinės pneumonijos, kokliušo, SŪRS, o pasireiškus krupui – nuo gerklų difterijos.
Gydymas. Kūdikiams iki 6 savaičių, taip pat esant įgimtai širdies ydai, lėtinei plaučių ligai, imunodeficitineibūklei, sunkiai ligos formai, esant bronchiolitui skiriamos aerozolinio ribavirino inhaliacijos. Aerozolinis ribavirinas (ištirpinti 6 g ribavirino skystyje, kad susidarytų ne didesnė kaip 20 mg/ml vaisto koncentracija) vartojamas seansais po 12–18 valandų, iš viso 3–7 dienas. Skiriama lašinių skysčių infuzijų, deguonies terapija, inhaliacinių bronchų plečiamųjų vaistų (β2 agonistų), kortikosteroidų. Kitų ligos formų patogenezinis ir simptominis gydymas toks pat, kaip ir kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika. Vakcinos nuo RSV infekcijos nėra. Rekomenduojama sergančius vaikus izoliuoti iki 8 dienų, rankas plauti po kontakto su ligoniu. JAV mokslininkai rekomenduoja pasyvią kūdikių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, imunizaciją. Patartina RSV infekcijos sezono metu (lapkričio–balandžio mėnesiais) kartą per mėnesį rizikos grupėms priklausantiems kūdikiams skirti hiperimuninio RSV imunoglobulino (RSV–IGIV) arba RSV monokloninių antikūnų (Palivizumab) injekcijas.