E. Aukštolienė
A. Vagoras
I. Marčiukaitienė


Sifilis(Syphilis) – tai lytiškai plintanti lėtinė infekcinė liga, kuriai būdingos labai įvairios klinikinės apraiškos. Liga gali būti perduota negimusiam vaisiui. Skiriamos kelios ligos stadijos su latentiniais periodais.
Etiologija. Sukėlėjas – blyškioji treponema (Treponema pallidum), priklausanti spirochetų šeimai. Tai 7–14 μm ilgio ir apie 0,25 μm pločio spiralės formos mikroorganizmas, sudarytas iš 5–20 taisyklingų vingių. Treponema pallidum (T. pallidum) būdingi rotaciniai judesiai apie savo ašį, spiralės susitraukimai ir atsipalaidavimai, judesiai pirmyn ir atgal.
Blyškioji treponema – tik žmogaus patogenas. Ne organizme ji greitai žūsta nuo karščio, išdžiūvimo, dezinfekuojančių priemonių. Sukėlėjas dauginasi kas 30 valandų, skildamas pusiau.
Epidemiologija. Sifilioinkubacijosperiodas–10–90 dienų (vidutiniškai 21 diena). Sifiliu užsikrečia ma lytinių santykių metu,beto, infekcija gali būti perduota negimusiam vaisiui iš užsikrėtusios motinos. Buitinis sifilio perdavimas,kaip ir perpilant kraujo produktus, yra teoriškai įmanomas, bet praktiškai labai retas. Didžiausia sukėlėjo perdavimo grėsmė yra jei sergama pirminiu, antriniu ir ankstyvuoju slaptu sifiliu.Persirgus sifiliu,imunitetasnesusidaro.
Sifilis paplitęs visame pasaulyje, tačiau jis ypač dažnas besivystančiose šalyse.Reikšmingiausiai sergamumas pirminiu ir antriniu sifiliu sumažėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo pradėta gydyti penicilinais. Pastebėtas sifilio atvejų skaičiaus kitimo cikliškumas: ligonių gerokai padaugėja kas dešimt metų (nuo 1956 m. registruoti 4 ligos paplitimo pikai). Paskutinis sergamumo pikas Lietuvoje sutapo su analogiška sergamumo dinamika ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse ir 1996 m. sudarė 3 761 atvejus per metus. Nuo to laiko sergamumas mažėjo ir per pastarąjį penkmetį nuo 2004 m. iki 2009 m. išliko panašus (2004 m. užregistruota 339, 2006m. – 336, 2008 m. – 326, 2009 m. - 330 atvejų per metus). Pastaraisiais metais sergamumas sifiliuturitendenciją didėti. Didžiausias sergamumas sifiliu–20–39 m. amžiaus žmonių, nors serga įvairaus amžiaus žmonės.
Patogenezė ir patologija. Blyškioji treponema į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus). Po kelių valandų mikroorganizmų patenka į regioninius limfmazgius, iš kurių vėliau išsisėja po visą organizmą ir pradeda daugintis. Įgimto sifilio atveju sukėlėjas į vaisiaus kraują patenką pro placentą. Perpilant šviežią, nepatikrintą, sergančiojo sifiliukraują,sukėlėjų gali tiesiogiai patekti į organizmą.
Sifilisyrasisteminėkraujagysliųliga.Pažeidimo vietoje kapiliarai išsiplečia,endotelis paburksta ir proliferuoja, o dėl obliteruojančio endarterito įvyksta nekrozė. Aplink kapiliarus susirenka limfocitų, plazminių ląstelių, o vėliau ir fibroblastų.Gilūspažeidimai gydami palieka randus. Pažeidimų gilumas ir stiprumas priklauso nuo šeimininko imuniteto. Esminis patologinis tretinio sifilio pažeidimas–lėtinė granulioma,vadinama „guma“ (centre – nekrozė, aplink – granuliacinis audinys). Vėlyvajam sifiliuilabai būdingi ir degeneraciniai pakitimai, kurie vyrauja sergant neurosifiliu ir kardiovaskuliniu sifiliu.
Sifilio klasifikacija
A. Įgytas sifilis
1. Ankstyvas sifilis(iki2metųtrukmėsnuoužsikrėtimo):
pirminis;
antrinis;
latentinis ankstyvas.
2. Vėlyvas sifilis(susergamavėliauneipodviejųmetųnuoužsikrėtimo):
latentinis vėlyvas;
tretinis sifilis(įskaitant gumozinius pažeidimus ,kardiovaskulinį sifil įir neurosifilį).
B. Įgimtas sifilis
1. Ankstyvas įgimtas sifilis(pasireiškia jaunesniems nei2m.vaikams):
ankstyvas simptominis; ankstyvas latentinis.
2. Vėlyvas įgimtas sifilis(pasireiškiavyresniemsnei2m.vaikams): vėlyvas simptominis, vėlyvas latentinis.
Klinika. Pirminis sifilis. Pirminiam sifiliui būdingas pažeidimas susiformuoja infekcijos patekimo vietoje (lytinių organų ar ekstragenitalinėje vietoje). Iš pradžių čia susidaro neskausminga papulė, kuri per kelias dienas išopėja ir suformuoja tipišką pirminio sifiliobėrimą–kietąjįšankerį.Tai dažniausiai viena10–20mmskersmens,apvalios,ovalios ar pusmėnulio formos, raudonos spalvos (mėsos raudonumo), lygiu blizgančiu paviršiumi, pakilusiais lėkštais kraštais, elastingos kremzlės konsistencijos, neskausminga opa. Aplinkiniai audiniai nepakitę.  Opoje randama gyvų ligos sukėlėjų, todėl galima užsikrėsti bet kokio fizinio kontakto su šankeriu metu.
Praėjus 1 savaitei nuo kietojo šankerio susidarymo padidėja artimiausi (regioniniai) limfmazgiai (dažniausiai kirkšnių srityje) – jie tampa kieti, tačiau neskausmingi, nesuaugę su aplinkiniais audiniais.
Simptomais nepasireiškianti pirminio sifilio eiga būdingesnė moterims, neskietasis šankeris gimdos kaklelyje dažnai lieka nepastebėtas. Dėl panašių priežasčių lieka nepastebėti homoseksualių vyrų arba moterų kietieji šankeriai perianalinėje ir rektalinėje srityje. Kietasis šankeris išnyksta per 3–6 savaites ir dažniausiai nepalieka randelio, nebent labai nežymų.
Antrinis sifilis išsivysto praėjus 6–8 savaitėms nuo kietojo šankerio susiformavimo. Trečdaliu atvejų kietasis šankeris dar išlieka atsiradus antrinio sifiliopožymių.
Prieš išberiant odą ir gleivines gali pasireikšti į gripą panašių simptomų: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai, bendras negalavimas.
Antriniam sifiliui būdingi šie odos ir gleivinių pažeidimai:rausvosapvaliosiki10mm skersmens dėmelės, kurių tuojau po pirminio sifilio esti gausiai, jos smulkes nės blyškesnės, vėl išbėrus – mažiau gausios, stambesnės, susigrupavusios. Dėmelės išnyksta be pėdsakų, kartais išlieka laikina pigmentacija. Kitas dažnas bėrimo elementas – apvalios 3–10 mm (kartais iki 15–20 mm) skersmens rausvos papulės lygiu ar pleiskanojančiu paviršiumi, rečiau – pustulės. Natūraliose raukšlėse, vietose, kur susiglaudžia kūno paviršiai, dėl maceracijos papulės hipertrofuoja, išveša, išopėja – susidaro plačiosios kondilomos (specifiniaiantriniosifiliobėrimai).Išbertigalibetkuriąkūnovietą, dažnai – delnus (20. spalv. pav.) ir padus (tipiniai antrinio sifiliobėrimai).Gleivinėse gali susidaryti dėmių, papulių, erozijų, opų. Sifiliuibūdingastonziliųuždegimas– tonzilės paraudusios, paburkusios, padengtos pilkšvu apnašu, tačiau ligonis nekarščiuoja. E. Markevičiūtė, A. Vagoras, I. Marčiukaitienė.
Antrinis sifilis prasideda gausiu,difuziniuodosbėrimu.Galibūtikeliosbėrimųbangos, tarp kurių bėrimai išnyksta. Pakartotinai išbėrus, bėrimo elementų būna mažiau, tačiau jie linkę grupuotis.
Bėrimų morfologija įvairi ir gali imituoti įvairias odos ligas, todėl kartais sakoma, kad sifilisyrakitųligųmėgdžiotojas.Tačiau visi antrinio sifilio bėrimai turi keletą būdingų ypatumų: jie dažniausiai išplitę, neskausmingi, be uždegimo požymių, nenieži.
Visuose antrinio sifilio odos pažeidimuose randama gyvų spirochetų, todėl bet koks fizinis kontaktas su pažeista oda ir gleivinėmis gali būti infekcijos perdavimo būdas.
Plaukų pažeidimai. Sergant antriniu sifiliu galimas tiek židininis, tiek difuzinis plaukų iškritimas (alopecija). Plaukuotos galvos dalies pažeidimui būdinga židininė alopecija – 1–2 cm skersmens apvalios formos nesusiliejantys galvos, barzdos, antakių plaukų iškritimo židiniai, primenantys kandžių išgraužtą kailį. Plaukai gali išretėti difuziškai (difuzinė alopecija).
Odos pigmentacijos pažeidimai. Gyjant papuloskvamoziniams sifilio bėrimams dažnai lieka hiperpigmentacija ar hipopigmentacija. Sifilinė leukoderma–smulkiosbalsvos 3–5 mm skersmens dėmės, apsuptos hiperpigmentiniu lankeliu, dažniausiai kaklo užpakaliniame, šoniniuose paviršiuose, pažastyse, krūtinės viršutinėje dalyje.
Antriniam sifiliui būdinga generalizuota neskausminga limfadenopatija.Gali padidėti kepenys. Galimas kaulų ir vidaus organų pažeidimas.
Negydomas antrinis sifilis trunka nuo 2 ki10 savaičių.Apie 25proc.negydytų ligonių bėrimai gali kartotis (90 proc. per pirmuosius metus). Po ketverių metų antrinio sifilio bėrimų nebeatsiranda.
Latentiniu sifiliu vadinamas sifilis,kuriuo sergant jokių klinikinių reiškinių nebūna,o diagnozė nustatoma remiantis teigiamomis serologinėmis reakcijomis. Ankstyvu latentiniu sifiliulaikomassifilis,trunkąsiki2 metų,o vėlyvu– ilgiaunei2 metus.Buvostebėta negydyto sifilio natūrali eigai rnustatyta,kad maždaug trečdaliu iužsikrėtusių asmenų netreponeminiai testai nustoja buvę teigiami ir niekada gyvenime sifilisnebepasireiškia, o treponeminiai testai teigiami išlieka visą gyvenimą. Kitam trečdaliui užsikrėtusių asmenų teigiami išlieka netreponeminiai ir treponeminiai testai, bet sifilisirgi niekada gyvenime nebepasireiškia. Likusiam trečdaliui pasireiškia tretinis sifilis.
Tretinis sifilis – pakenkimai, pasireiškiantys maždaug 30 poc. sifiliuužsikrėtusiųirnegydytų žmonių po keleto metų, dažniausiai praėjus 5–10 metų nuo užsikrėtimo pradžios. Pakenkta gali būti oda, kaulai, centrinė nervų sistema, širdis ir didžiosios kraujagyslės. Gerybinio tretinio (arba vėlyvojo) sifilioeigabūdingamaždaugpuseitretinio sifilioligonių.Jam būdingas serologinis teigiamumas (treponeminiųirnetreponeminių testų) ir specifinis (gumozinis) odos pakenkimas.Galimi odos ir gleivinių pažeidimai aprašomi toliau. Gumos – apvalūs ar ovalūs, graikinio riešuto dydžio, neskausmingi, giliai poodyje susidarę mazgai, kuriems išopėjus susiformuoja gili stačiais kraštais opa. Užgijus lieka randas, o aplinkui – hiperpigmentacija. Gumbeliai – žirnio dydžio kieti, rusvos spalvos, lygiu blizgančiu paviršiumi, grupėmis išsidėstę mazgeliai, linkę išopėti. Sugijus lieka depigmentuoti ar hiperpigmentuoti randai. Gumų gali susidaryti kauluose, vidaus organuose, smegenyse ir kt. Maždaug ketvirtadaliui asmenų tretinis sifilispažeidžiaširdįirstambiąsiaskraujagysles,ketvirtadaliui–centrinęnervų sistemą.
Neurosifilis. Sergant sifiliu gali būti pažeisti tiek kraujagysliniai smegenų dangalai,tiek pačios galvos ir nugaros smegenys. Jei sifilio ligoniui aptinkama tik smegenų likvoro tyrimo pakitimų – nustatomas simptomais nepasireiškiantis neurosifilis.Kartais šie pakitimai gali išnykti savaime, o kartais galiausiai išsivysto simptominis vėlyvasis sifilis Sifilinis smegenų pakenkimas vystosi dviem pagrindiniais mechanizmais. Galimi smulkūs infarktai, sukelti sifilinioendarterito,irtiesioginis neuronų pažeidimas.Smegenų dangalų ir kraujagyslių pažeidimai pasireiškia meningito klinika (galvos skausmai, vėmimas, traukuliai, teigiami meninginiai simptomai). Smegenys maitinančių kraujagyslių endarteritai – išeminio insulto klinika (parezės, paralyžiai, traukuliai, atminties, intelekto sutrikimai). Degeneraciniai pakitimai tipiškai pasireiškia nugaros smegenų džiūtimi (tabes dorsalis). Ligos simptomų atsiranda praėjus 5–15 metų ir vėliau nuo užsikrėtimo ir pasireiškia šaudančiais kojų skausmais, ataksija, jutimo sutrikimais, sausgyslinių refleksų išnykimu.Kita dažna degeneracinio pažeidimo forma– progresuojantis paralyžius (paralysis progressiva) – pasireiškia galvos smegenų žievės dangalų ir kraujagyslių pakitimais (daugiausia kaktos ir smilkinių srityse). Kliniškai konstatuojami psichiniai ir neurologiniai sutrikimai. Ligonis tampa nekritiškas, grubus, netaktiškas.
Neurosifilis ypač dažnas, kai sifiliu užsikrečia ŽIV infekuotas individas.
Kardiovaskulinis sifilis. Jam būdingi širdies (perikarditas, miokarditas, endokarditas) bei kraujagyslių (sifilinisaortitas)pažeidimai,sukeltipačiąaortąmaitinančiųsmulkiųkraujagyslių endarteritų.
Kitos visceralinio sifilioformos: sifilinishepatitas,gumozinisperiostitas.
Įgimtas sifilis.Juo sergant sukėlėjas patenka į vaisių per placentos kapiliarus. Nėštumas gali baigtis savaiminiu persileidimu, kūdikiui gali būti sifiliopožymiųarjiegalipasireikšti vėliau.
Ankstyvas įgimtas sifilis–taisifilis,kurio klinikiniai požymiai išryškėja per pirmuosius dvejus metus po gimimo. Kai kada naujagimiai jau gimsta, turėdami infekcijos požymių, bet dažniausiai liga pasireiškia nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių po gimimo.
Naujagimiai gimsta mažesnio svorio, oda blyški, atrofiška,sudribusi,pilvasdidelis,nes yra hepatito splenomegalija. Būdinga kieta, didelė placenta. Odos bėrimas gali būti įvairus – dėmelės ir papulės.
Sifilinėpūslinė–tik ką gimusiam kūdikiui ar pirmomis gyvenimo dienomis ant delnų, padų, galūnių lenkiamųjų paviršių susidaro žirnio, riešuto dydžio standžių, pripildytų serozinio ar serozinio-pūlingo sekreto pūslelių ir pūslių, erozijų.
Būdingas ankstyvas įgimto sifiliopožymis–sifilinėsloga.Nosiesgleivinėpaburksta,pasirodo gleivėtų pūlingų ar kraujingų išskyrų. Labai pasunkėja kvėpavimas, kūdikis negali žįsti. Gali net susidaryti opų, suardančių nosies pertvarą.
Vidaus organai pažeidžiami anksti, kartais jau ką tik gimusiam kūdikiui nustatoma hepatosplenomegalija, limfadenopatija, hidrocefalija, perikarditas, miokarditas ar endokarditas, pneumonija, nefritas, osteochondritas ir osteoperiostitas, chorioretinitas, meningitas ir kt.
Sulaukusiam 2–3 mėnesių kūdikiui susiformuoja difuzinių odos infiltratų(Hochzingerio) apie burną, išangę, ant delnų ir padų. Oda įsitempusi,  infiltruota, blizga, rusvosspalvos. Dėl mechaninės traumos susidaro įtrūkimų, kuriems užgijus susiformuoja radialiniai randai (ypač burnos kampuose – Robinsono ir Furnjė randai).
Vėlyvasis įgimtas sifilis. Išryškėja vyresniems nei 4–5 metų asmenims. Vaikams ar paaugliams pasireiškia vėlyvos (tretinės) stadijos sifilis.Kaip ir suaugusiesiems,jis gali pažeisti kaulus, dantis, ausis, akis, smegenis.
Būdinga Hačinsono (Hutchinson) triada:
- Hačinsono dantys (statinės formos viršutiniai viduriniai kandžiai su pusmėnulio formos išpjova laisvajame dantų paviršiuje ir konvergencija vidurinės linijos link);
- sifilinis keratitas (akys bijo šviesos, ašaroja ,parausta, ragena padrumstėja,sumažėja regos aštrumas);

- sifilinis labirintitas( ūžia ausyse, susilpnėja ir išnyksta klausa).
Taip pat būdinga silpnaprotystė, aklumas, kaukolės deformacijos, aukštas gomurys, balno formos nosis, kardo formos blauzdikauliai (buvusio periostito liekana), dantų distrofija,RobinsonoirFurnjėrandaiapieburną.
Diferencinė diagnozė. Pirminis sifilis skirtinas nuogenitalijų herpes infekcijos, genitalijų mechaninės traumos, fiksuoto medikamentinio bėrimo, minkštojo šankerio,venerinės limfogranulomos, šunvotės.
Antrinį odos sifilį reikia skirti nuo rožinės dedervinės,lašinės psoriazės formos,odos grybelinių ligų, numuliarinės egzemos, vaistų sukeltų bėrimų, virusinių egzantemų, daugiaformės eritemos. Gleivinių pažeidimus – nuo plokščiosios kerpligės, herpinės anginos, lėtinių aftų.Plokščiąsias kondilomas–nuo s mailiagalių kondilomų (ŽPVinfekcija), plokščialąstelinio vėžio.
Tretinis sifilis skirtinas nuo odos tuberkuliozės,giliųjų grybelinių ligų, piktybinių ligų (pvz., limfomų), sisteminės raudonosios vilkligės, sarkoidozės, veninių opų, šunvotės.
Diagnostika. Sifilio diagnostika remiasi anamneze, epidemiologija,klinika ir laboratoriniais tyrimais.
Laboratoriniai tyrimai. Blyškiosios treponemos identifikavimas.Sukėlėjas gali būti randamas mikroskopuojant tamsiame regėjimo lauke medžiagą, paimtą iš kietojo šankerio, pirminio ir antrinio sifilioodosbėrimųbeiplokščiųjųkondilomų,šlapiuojančiųir vegetuojančių papulių. Medžiaga iš kietojo šankerio gali būti tiriama ir tiesioginės imunofluorescencijos reakcija, naudojant monokloniniusantikūnus(TIF). Pastaraisiais metais sifiliodiagnostikai pradėta naudo tiirpolimerazės grandininė reakcija.
Laboratorinė serologinė sifilio diagnostika dažniausiai atliekama ir prieinamiausia.Netreponeminėms reakcijoms atlikti naudojamas kardiolipidinis antigenas. Antikūnų nuo šio žinduolių ląstelėms būdingo antigeno susidaro žmogaus organizme tuomet, kai T. pallidum specifiškai paveikia šį natūralų lipoproteiną ir taip sukelia antikūnų sintezę. Praktikoje naudojami venerinių ligų tyrimų laboratorijos testas (VDRL) ir greitas plazmos reaginų testas (RPR). Šios reakcijos būna teigiamos praėjus 5–6 savaitėms nuo užsikrėtimo. Jos vertinamos ne tik kokybiškai, bet ir kiekybiškai, t. y. titruojamos. VDRL ar RPR testai svarbūs gydymo efektui nustatyti, kadangi po sėkmingo gydymo kurso titras privalo sumažėti ne mažiau kaip 4 kartus.
Treponeminėmis reakcijomis vadinamos tos, kurioms naudojami treponemų antigenai ir jomis nustatomi ligonio kraujyje esantys antikūnai, susiformavę esant T. pallidum. Šioms reakcijoms priskiriama: T. pallidum hemagliutinacijos testas (TPHA), fluorescencinis treponeminių antikūnų absorbcijos testas(FTA-abs),mikrohemagliutinacijos reakcija su T. pallidum antigenu (MHA-TP), treponeminių enzimų imuninis testas (EIA/IgG), T. pallidum IgG imunobloto testas. Įgimto sifiliodiagnostikaireikalingi tyrimai, kuriais nustatoma būtent IgM klasė naujagimio kraujyje (nes IgG klasė naujagimio kraujyje gali būti gauta iš motinos ir neatspindėti naujagimio imuninės būklės). Tokiais atvejais naudojami specifiniaianti-T. pallidum IgM antikūnų nustatymo testai (19S-IgM-FTA-abs testas, T. pallidum IgM imunobloto testas, anti-T. pallidum IgM antikūnų testas (naudojant EIA metodą) – EIA/IgM).
TPHA, FTA-abs serologinės reakcijos tampa teigiamos praėjus 3–4 savaitėms nuo užsikrėtimo ir gali išlikti teigiamos po gydymo visą gyvenimą. Tik 15–25 proc. pirminiu sifiliusirgusių ir išgydytų asmenų reakcijos tampa neigiamos po 2–3 metų. Treponeminės reakcijos neatspindi patologinio proceso aktyvumo, todėl gydymo veiksmingumui įvertinti nenaudojamos.
Dėl biologinio proceso panašumų (nėštumo, piktybinių navikų, kolagenozių, daugelio virusinių ligų, vyresnio mažiaus, narkomanijos, laboratorinių klaidų ir kt.) netreponeminiai testai esant šios būklėms gali būti klaidingai teigiami. Treponeminai testai klaidingai teigiami būna rečiau ir dažniausiai dėl techninių priežasčių, autoimuninių ligų, ŽIV infekcijos ir boreliozės atvejais. Klaidingai neigiami RPR rezultatai pasitaiko dėl vadinamojo „prozono fenomeno“, kai esant labai dideliam antikūnų kiekiui slopinama reakcija, tiriant neskiestą serumą, ji tampa teigiama tik praskiedus kraujo serumą. Sifiliodiagnostikoskriterijaipateikti7.2.1. lentelėje.
Gydymas. Penicilinas – vienas efektyviausių preparatų sifiliuigydyti.Esantalergijaipenicilinui, rekomenduojama desensibilizacija pagal specialią schemą, paskui skiriamas visas gydymo kursas arba gydymas alternatyviais būdais (žr. 7.2.2. lentelę).
Pradėjus gydyti sifilį, gali pasireikšti Jarischo ir Herxheimerio reakcija. Tai klinikinis sindromas, kuriam būdingas karščiavimas, galvos skausmas, odos ir gleivinių pažeidimas, skausminga limfadenopatija, faringitas, bendras negalavimas, mialgijos, leukocitozė, pasireiškiantis per 12 valandų pradėjus gydyti sifilį. Nors patogenezė ne iki galo aiški, manoma, kad ši reakcija vystosi dėl staigios treponemų žūties.
Sifiliui gydyti skiriami šie penicilinai: benzilpenicilinas („Retarpen R“), benzilpenicilino druskos, prokaino benzilpenicilinas. Kontraindikacija – padidėjęs jautrumas penicilinams.
Jei pacientas alergiškas penicilinams, skiriama kitų grupių antibiotikų.
Eritromicinas – makrolidų grupės antibiotikas. Kontraindikacijos – padidėjęs jautrumas eritromicinui, sunkus kepenų pažeidimas.
Tetraciklinų grupės antibiotikai. Doksiciklinas. Tetraciklinas Lietuvoje neregistruotas. Kontraindikacijos – padidėjęs jautrumas tetraciklinų grupės antibiotikams, sisteminė raudonoji vilkligė. Nėščiosioms ir žindyvėms bei jaunesniems kaip 12 metų vaikams skiriama tik esant gyvybinių indikacijų, nes gali sutrikti dantų formavimasis ir kaulų augimas. Atsargiai skirti inkstų ir kepenų ligomis sergantiems ligoniams. Vartojant tetraciklinų grupės antibiotikus, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių.
Ceftriaksonas– III kartos cefalosporinas. Kontraindikacija – padidėjęs jautrumas cefalosporinams. Atsargiai skirti nėščiosioms.
Partnerių gydymas ir profilaktika.Būtina ištirti ir gydyti visus infekuotus lytinius partnerius ir partneres. Net ir esant neigiamiems sifiliotyrimų rezultatams, visiems ligonio lytiniams partneriams, turėjusiems santykių su užsikrėtusiu asmeniu per keturis paskutinius mėnesius, skiriamas „apsauginis“ gydymas, kaip sergant pirminiu sifiliu.Rekomenduojama sifilio ligonius ištirti ir dėl kitų lytiškai plintančių ligų.
Po gydymo klinikinį ir serologinį (RPR, TPHA) tyrimus reikia atlikti po 1, 3, 6, 12, 24 mėnesių. Pacientų, gydytų nuo vėlyvojo latentinio sifilio,būklę rekomenduojama stebėti iki 3 metų po gydymo. Smegenų skysčio tyrimus (buvus patologinių pokyčių) rekomenduojama profilaktiškai atlikti kas 6 mėnesius, kol tyrimų rezultatai bus normalūs ir likvoro netreponeminiai testai pasidarys negatyvūs. Išaiškinti ligonio lytinius partnerius, tikrinti jų sveikatą ir apie infekcijos atvejį pranešti oficialiomssveikatosinstitucijoms privaloma daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
Asmeninė profilaktika. Asmenims, užsikrėtusiems LPI, rekomenduojama saugesnė lytinė elgsena (vengti atsitiktinių lytinių santykių, lytinių santykių už pinigus, nuolat naudoti prezervatyvus nesant galimybės keisti lytinę elgseną).
Bendroji profilaktika. Įstatymais reglamentuotas nuolatinis profilaktinisnėščiųjų, kraujo donorų ir kitų asmenų kraujo serumų tikrinimas dėl sifilio.