Taenia saginata invazija (teniarinchozė)

A. Marcinkutė


Teniarinchozė (Taeniarinchiasis) yra jautinio kaspinuočio Taenia saginata (T. saginata) sukelta žarnyno invazija.
Etiologija. T. saginata (intestinal beef tapeworm), arba jautinis kaspinuotis, yra panašus į kiaulinį kaspinuotį, bet nesudaro cisticerkų žmogaus organizme. Jo galvutė neturi kabliukų ir skiriasi gimdos šoninių kanalų didesniu skaičiumi, siekiančiu iki 15–20. Šie požymiai yra svarbūs tik diferencinės diagnostikos tikslais. Helmintas parazituoja žmonių plonajame žarnyne net iki 25 metų ir pasiekia 10 m ilgį.
Epidemiologija. Pagrindinis invazijos šaltinis arba rezervuaras yra žmogus, išskiriantis kiaušinius arba kartais judrius narelius su išmatomis į aplinką. Žmogus ir raguočiai dalyvauja ir palaiko šį T. saginata gyvybinį ciklą – išsiskyrę kiaušiniai užteršia vandenį, žolę, kurią suėda raguočiai.
Parazitozė paplitusi visame pasaulyje, dažniausiai šalyse, kuriose išvysčiusi gyvulininkystė (Centrinė Azija ir Rytų bei Centrinė Afrika). Tai dažniausia kaspinuočių invazija JAV. Lietuvoje registruojami tik pavieniai šios invazijos atvejai.
Patogenezė ir patologija. T. saginata kiaušinių patekus į žarnyną, išsineria galvutė, kuri prisitvirtina prie gleivinės, ir per 12 sav. išauga subrendęs kaspinuotis, šalinantis kiaušinius arba atitrūkusius narelius su išmatomis. Toje vietoje pastebimi vietiniai uždegiminiai pokyčiai, kaip ir T. solium invazijos atveju. Kartais atitrūkę nareliai gali migruoti į apendiksą, kasos lataką, tulžies takus ir sukelti obstrukcijos reiškinius.
Klinika. Inkubacijos periodas trunka nuo 10 iki 14 sav., per kurias žarnyne užauga kaspinuotis (suvalgius užkrėstos jautienos), gaminantis kiaušinius. Jautinio kaspinuočio invazija dažniausiai simptomų nesukelia. Galimi skausmo epigastriumo srityje epizodai, lėtinio nevirškinimo sindromas, išangės niežulys (šalinasi nareliai). Nareliai yra judrūs, pastebimi pasišalinę su išmatomis arba iššliaužę naktį ant patalynės, randami ant naktinių drabužių, neretai sukelia parazitofobijos reiškinius.
Komplikacijos retos, išskyrus kartais pasitaikančią narelių aspiraciją arba regurgitaciją, taip pat ir užsitęsusius parazitofobijos simptomus jautriems asmenims.
Diagnostika. T. saginata invazija gali būti įtariama šalinantis nareliams, esant epidemiologinių duomenų (žalios jautienos valgymas). Periferiniame kraujyje galima neryški leukocitozė ir eozinofilija.
Diagnozė patvirtinama koncentruotose išmatose mikroskopu aptikus Taenia kiaušinių, kurie nesiskiria nuo identiškų T. solium kiaušinių. Diferencijuojama pagal išsiskyrusių narelių gimdos šoninių kanalų skaičių (> 13) ir pasišalinusio parazito galvutės „vainiko“ nebuvimą. Diagnostinę vertę turi ir savaiminio narelių pasišalinimo iš tiesiosios žarnos faktas bei epidemiologiniai duomenys (žalios jautienos valgymas).
Gydymas. Gydymas skiriamas tik nustačius kaspinuočio rūšį. Pirmiausia pasirenkamas preparatas yra prazikvantelis, kurio vienkartinė dozė suaugusiesiems ir vaikams yra 5–10 mg/kg. Alternatyvus vaistas yra niklosamidas (Nicloside, Yomesan), kurio vienkartinė dozė – 2 g. Kiekvieną niklosamido tabletę rekomenduojama sučiulpti prieš valgį.
Pradėjus kirminui šalintis iš žarnyno, negalima jo traukti.
Priešepideminės priemonės ir profilaktika.Pagrindinės apsaugos nuo šios invazijos priemonės yra pakankamas jautienos ir jautienos produktų terminis apdorojimas. Jautiena taip pat turi būti patikrinama dėl cistų, užkrėsta skerdiena turi būti naikinama.